Pagrindinis > Naujienos 2 > 2013 05 29

Sėkmingai užbaigtų projektų mėnuo

Šių metų gegužės mėnesį AB „Panevėžio statybos trestas“ baigė darbus, ir sėkmingai užsakovams perdavė net tris didelius projektus.Pirmasis iš kurių yra Vilniaus Valdovų rūmų A dalies atkūrimo darbai. Dar 2002 m. gegužės 10 dieną prasidėjo atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų statybos darbai. Šalia pietinio korpuso pamatų buvusiame gręžinyje ateities kartoms įbetonuodami Valdovų rūmų pamatų kapsulę, statybas pradėjo pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas, tuomet ėjęs Ministro Pirmininko pareigas, Algirdas Mykolas Brazauskas, krašto apsaugos ministras Linas Antanas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas, signataras Alvydas Juozaitis, Valdovų rūmų paramos fondo atstovai, tyrinėtojai, statytojai, valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ kolektyvas bei kiti svečiai. 2013 gegužės viduryje AB „Panevėžio statybos trestas“ sėkmingai baigė darbus valdovų rūmų A dalyje, ir perdavė juos rūmų vadovybei tolimesniems pasiruošimo darbams, susijusiems su Lietuvos Respublikos pirmininkavimu Europos sąjungoje, planuojama, kad svarbiausi pirmininkavimo renginiai vyks didžiojoje – 450 kvadratinių metrų rūmų salėje, kurioje galės tilpti apie 600 svečių. Rūmus sudaro keturi korpusai su uždaru kiemu. Bendras rūsių, trijų aukštų ir palėpės plotas viršija 10 000 m². Kiemo plotas – apie 2 500 m². Nuo statybų pradžios daug kas projekte keitėsi, nes, kaip sakoma, „kuo daugiau kasi, tuo daugiau randi.“ Reikia atkreipti dėmesį, kad naujojo Valdovų rūmų pastato sienos nesiremia į senuosius pamatus, o juos tarsi „apžergia“. Taip daryta specialiai, kad rūsio patalpose būtų galima eksponuoti įvairių statybos laikotarpių mūrą. Atkuriant dabartinį rūmų variantą buvo remtasi labiausiai žinomu iš išlikusios medžiagos Valdovų rūmų vėlyvojo renesanso pavidalu, matomu Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse, jos tapo vienu pagrindinių atramos taškų, atkuriant fasadų proporcijas. Atkurti rūmus padeda ir gausūs archeologiniai radiniai, tarp kurių – tūkstančiai krosnių koklių, sudarančių didžiausią visoje Europoje kolekciją. Be abejo, surasta ir kitų interjero bei eksterjero detalių: langų apvadų, palangių, grindų plytelių ir pan. Visas detales stengiantis sudėti į vientisą paveikslą buvo remtasi analogais – kitais to laikotarpio dvarais ar rūmais. Šiandien iš tiesų įspūdingai atrodo Valdovų rūmų salių medinės kesoninės konstrukcijos lubos, akis traukia itin sales puošiančios spalvingos krosnys, kruopščiai atkurtos pagal autentiškus archeologų radinius. Ne mažiau reikšmingai interjere atrodo ir sienų dekoras, parketo grindų raštai.

Sekantis užbaigtas projektas, itin svarbus šalies infrastruktūrai – „Fortum“ termofikacinė elektrinė Klaipėdoje. 2013 metais AB „Panevėžio statybos trestas“ sėkmingai baigė darbus Klaipėdos termofikacinėje elektrinėje, o jau gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos Respublikos Prezidentas Sauli Niinistö iškilmingai atidarė naująją „Fortum“ termofikacinę elektrinę. Šios elektrinės statybos prasidėjo dar 2011 metais, o jai pastatyti prireikė apie 1,2 milijono darbo valandų (arba 750 žmogaus metų). Įgyvendinat projektą, ypač daug dėmesio buvo skiriama saugai darbe. Panevėžio statybos trestas buvo vienas iš darbų rangovų, kuris padėjo įgyvendinti šį unikalų projektą. Ši biokurą ir nepavojingas buitines atliekas deginanti jėgainė – pirmoji tokio pobūdžio jėgainė Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Darbai vykdyti keliais etapais. PST patikėti nulinio ciklo darbai – pamatų ir lauko inžinerinių tinklų bei kelio pagrindų įrengimas, masyviojo gelžbetonio įrengimo darbai –  biomasės ir atliekų bunkerio įrengimas, fasado įrengimo darbai, apdailos darbai. Šiems darbams būtinas ypatingas tikslumas: betonuojant leidžiama paklaida ne didesnė nei 5 mm, o tokios užduotys yra sudėtingos net ir itin patyrusiai bendrovei. Sudėtingiausia šio projekto dalis – biomasės ir atliekų bunkerio betonavimas. Darbai buvo vykdomi pasitelkus moderniausias slenkančių klojinių technologijas, darbai buvo vykdomi 30 dienų be pertraukų, viso sunaudota 2252 kubinių metrų betono, o tai yra net 250 betonvežių. Įrengiant kuro priėmimo bunkerio pamatus problemų kėlė aukšti gruntiniai vandenys. Siekiant išvengti tiesioginio jų poveikio betono konstrukcijoms, pamatai buvo apklijuoti hidroizoliacinėmis medžiagomis. Naujosios termofikacinės elektrinės katilinėje, kurios energijos naudojimo efektyvumas siekia beveik 90 proc., kasmet galima sudeginti 260 000 tonų atliekų ir biokuro. Jėgainės elektrinė galia – 20 MW, o šiluminė galia – 50 MW. Dar 15 MW šiluminės galios didžiausio poreikio laikotarpiu bus gauta panaudojant jėgainėje įrengtus kaminų dūmų kondensatorius. Per metus jėgainė pagamins apie 140 GWh elektros energijos bei 400 GWh šiluminės energijos, t. y. maždaug 40 proc. Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.

Trečiasis sėkmingai priduotas projektas – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatyta nauja „Vičiūnų“ įmonių grupės gamykla „Baltic fish export“. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) 2012 metų birželio 15 dieną oficialiai pradėti dar vienos, visiškai naujos „Vičiūnų“ įmonių grupės gamyklos “Baltic fish export” statybos darbai. Nauja gamykla į kurią investuota 37 milijonai litų, savo veiklą pradėjo 2013 metų gegužės mėnesį. Nauja gamykla perdirbs didelį kiekį Baltijos jūroje sugaunamos žuvies.  Šioje gamykloje žuvis bus perdirbta, supakuota ir visiškai paruošta mažmeninei prekybai. Ją ketinama parduoti vietos rinkoje bei eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Kadangi Baltijos jūroje žvejyba vyksta ne ištisus metus, todėl šalia gamyklos pastatyti ir sandėlių šaldytuvai. Juose bus laikomos žaliavos atsargos, todėl įmonė veiks nenutrūkstamai ir žmonės turės darbo ištisus metus. Per mėnesį įmonėje bus pagaminta apie 1 tūkstantį tonų žuvies, o per metus ketinama perdirbti 14,5 tūkst. tonų  šviežios ir šaldytos žuvies. Objekte panaudoti tradiciniai statybos būdai – montuotos surenkamosios gelžbetonio ir  metalinės bei monolitinės  konstrukcijos. Bendras naujosios gamyklos plotas siekia 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Atliekant darbus šioje gamykloje AB „Panevėžio statybos trestas“ ypatingą dėmesį skyrė darbų saugai ir kokybei, ko pasėkoje projektas baigtas be nelaimingų atsitikimų, o atlikti darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus, keliamus tokio tipo statiniams.

Tikime, kad ateinančiais metais AB „Panevėžio statybos trestas“ dar labiau sustiprins savo, kaip pažangios statybų sektoriaus lyderės pozicijas, bei prisidės prie daugelio šalies vystymuisi reikšmingų projektų įgyvendinimo.

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ statys Kauno kogeneracinę jėgainę Kauno mieste

AB ,,Panevėžio statybos trestas“ laimėjusi viešąjį tarptautinį pagrindinių statybos darbų pirkimo konkursą ir bendra valstybės valdomos UAB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ bendrovė  UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“  pasirašė sutartį  dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Kauno mieste.

Statybų sektoriaus lyderis 2017

„Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Verslo valdymas 2018: pergalių vadyba“ paskelbti 10 sektorių lyderiai.
Statybų sektoriaus lyderė - AB ,,Panevėžio statybos trestas“. Džiaugiamės ir didžiuojamės!

Aukso medalis už prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ plėtros projekto įgyvendinimą

2017 m. gruodžio 15 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybėje iškilmingai įteikti konkurso „Lietuvos metų gaminys 2017“ apdovanojimai.

Kūrybinis PST darbuotojų projektas - laikrodis!

Įgyvendintas!